Neurofilosofija, tai sąmonės filosofija, ypatinga pasaulio pažinimo forma, kurianti žinių apie sąmonę sistemą, pagrįstą filosofinėmis tradicijomis ir naujausiais technologiniais pasiekimais. Neurofilosofai, tai filosofai, tarpdisciplininiai mokslininkai, bandantys atsakyti į amžinus žmonijos klausimus: „Kaip mes mąstome? kodėl mes mąstome? Kas yra sąmonė? Kodėl mes ieškome prasmės savo gyvenime? Kodėl mes elgiamės taip, kaip elgiamės? Kas yra mintis, idėja, tikslas?“ ir daugelis kitų sudėtingų egzistencinių ir mokslinių problemų. Skirtingai nei kitų sričių filosofai, neurofilosofai savo tyrimuose, ideologijose, teorijose, hipotezėse, koncepcijose remiasi išmatuojamais šiuolaikinių neuromokslų įrodytais duomenimis ir duoda aiškią kryptį mokslo bendruomenei ieškoti gilesnių ir tikslesnių atsakymų į minėtus klausimus.
Naujienos
Klaipėdos TAU studentų požiūrio į dvasingumą tyrimas.
Šių metų balandžio mėnesį atlikome kiekybinį tyrimą kurio metu buvo apklausti prie Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai (70 studijuojančių senjorų); anketoje buvo 7 uždari ir pusiau uždari klausimai. Gauti duomenys padėjo išsiaiškinti senyvo amžiaus žmonių studijuojančių universitete požiūrį į dvasingumą ir jo patenkinimo poreikius. Pridedame apklausos rezultatus.
Buvimas tarp psichiškumo ir fiziologiškumo
Apmąstymai apie žmogaus psichinės veiklos prigimtį prasidėjo, greičiausiai nuo tada, kada užgimė pati psichinė veikla, bet priimti pagrindinę idėją apie esminį šios veiklos šaltinį pavyko ganėtinai neseniai. “Dar IV amžiuje prieš mūsų erą Aristotelis rašė, jog smegenyse nėra kraujo ir, kad širdis yra nervinės kontrolės šaltinis ir sielos buveinė. Vėlesni anatomai, antrame mūsų eros amžiuje […]
Galimi „ekstrasomatinės atminties“ mechanizmai „sąmonė kvantiniame pasaulyje“ sąvokos kontekste.
Mums lieka paskutinis neatsakytas klausimas dėl galimo „ekstrasomatinės“ atminties veikimo mechanizmo. Tokio mechanizmo egzistavimo realumą gali pagrįsti „kvantinis požiūris“ sprendžiant psichofizinę problemą, kuri buvo aprašyta daugelyje mūsų publikacijų. Čia trumpai išdėstome pagrindines šio požiūrio idėjas ir pabrėžiame jo panaudojimą sprendžiant atminties prigimties problemą. Mūsų „sąmonės kvantiniame pasaulyje“ samprata remiasi H.Everetto kvantinės mechanikos interpretacija, taip pat […]
„Ekstrasomatinės atminties“ hipotezės pagrindimas filosofijos, psichologijos ir neuromokslų pozicijose. I dalis.
Viena iš pagrindinių šiuolaikinių neuromokslų dogmų teigia, kad ilgalaikė žmonių ir gyvūnų atmintis yra ne kas kita, kaip informacija apie jų individualią praeitį, įrašyta į kokią nors fizinę terpę, esančią smegenų viduje. Šiuo požiūriu informacijos įrašymas į mūsų atmintį iš esmės vykdomas taip pat, kaip, pavyzdžiui, informacijos įrašymas į elektroninę laikmeną: fiksuojant praeities įvykių pėdsakus, […]
Smegenų rūšiavimas. Šiek tiek apie idėją.
Smegenų rūšiavimas – tai gyvo žmogaus smegenų individualių morfologinių ypatybių analizė naudojant didelės raiškos tomografą. Šį terminą plačiai pradėjo vartoti profesorius Sergejus Saveljevas. Jo pirmtakai buvo: I. N. Filimonovas, E. P. Kononova. V. P. Zvorykinas (beje, pastarasis buvo S. V. Saveljevo mokytojas). Pati idėja paremta žiniomis, gautomis tiriant mirusių žmonių, kurių intelektualiniai pasiekimai buvo gerai […]
Optoelektroninis tinklelis giluminiam smegenų moduliavimui ir kartografavimui
Korėjos mokslininkai (Jung Min Lee, Dingchang Lin, Ha-Reem Kim, Young-Woo Pyo, Guosong Hong, Charles M Lieber, Hong-Gyu Park) kartu su JAV Stenfordo institutu pristatė daugiafunkcinio įrenginio modelį, kuris suteikia optogenetinę neuromoduliaciją ir tarpląstelinį neuronų kartografavimą ir yra labai svarbus siekiant suprasti neuronų grandines ir gydyti smegenų ligas. Pagrindiniu iššūkiu optogenetikos pramonės srityje yra iškylančios problemos […]
Kas yra sąmonė ir kaip ji atsirado?
Daugeliui bandymai paaiškinti sąmonę yra tarsi mėgstamo triuko atskleidimas – jei sužinai kaip jis atliekamas, amžiams gali prarasti tikėjimą stebuklais. Taigi, jei nesate pasirengę suabejoti savo įsitikinimais, šis straipsnis skirtas ne jums. O jeigu jus visada džiugina naujos žinios, informacija, kad žmogų sudaro maždaug 100 trilijonų ląstelių, kurios veikia kartu, neturėtų jūsų nustebinti. Stebina kitas […]
Globalios darbinės erdvės teorija
Bernardas Barasas yra kognityvinis psichologas, užimantis svarbų vaidmenį šiuolaikiniuose sąmonės tyrimuose. Jo novatoriška knyga „Kognityvinė sąmonės teorija“ buvo išleista dar 1988 m., tuo metu, kai empirinių sąmonės teorijų buvo nedaug ir jos nekėlė didelio susidomėjimo. Barasas taip pat yra „Consciousness and Cognition“, pirmaujančio profesionalaus mokslo žurnalo, skirto mokslui apie sąmonę, įkūrėjas, kuris buvo pradėtas leisti nuo […]
Pasikartojančio apdorojimo teorija
Viktoras Lammeas yra olandų pažintinės neurobiologijos specialistas, tyrinėjęs beždžionių ir žmonių regos apdorojimo nervinius pagrindus. Todėl jo sąmonės teorija remiasi žiniomis apie neuroninius procesus, kuriais grindžiamas sąmoningas vizualinis suvokimas. Pasak Lamme (2000), sąmonei nepaprastai svarbus yra informacijos perdavimo greitis ir paskirstymas regėjimo žievės srityje smegenyse. Apdorojimo greitį galima išmatuoti kaip laiko periodą, per kurį pirmieji […]
Sergejus Saveljevas
Sergejus Viačeslavovičius Saveljevas gimė 1959 m. Maskvoje. 1985 m. baigė Maskvos pedagoginį institutą, 1987 m. apgynė kandidatinę, o 1992 m. – daktaro disertacijas apie embrionų morfogenezę ir žmonių bei gyvūnų smegenų patogenezę. Nuo 1993 m. vadovauja smegenų tyrimų laboratorijai, 2000 m. tapo profesoriumi. Pagrindinės mokslinių darbų kryptys: nervų sistemos vystymosi morfogenetinių modelių, atskirų smegenų kintamumo ir […]
Danielis Dennettas
Danielis Clementas Dennettas (g. 1942 m.) yra amerikiečių filosofas, rašytojas ir kognityvinis mokslininkas, kurio tyrimų sritis yra proto filosofija, mokslo filosofija ir biologijos filosofija, ypač kai šios sritys yra susijusios su evoliucine biologija ir pažinimo mokslu. Nuo 2017 m. jis yra Kognityvinių studijų centro direktorius ir Austin B. Fletcher filosofijos profesorius Tuftso universitete Masačusetse. Dennett […]
Patricia Churchland
Patricia Smith Churchland (g. 1943 m.) yra kanadiečių kilmės JAV analitinė filosofė, pasižymėjusi savo indėliu į neurofilosofiją ir proto filosofiją (ji pirmoji įvedė terminą Neurofilosofija). 1986 m. išėjo jos parašyta knyga kuri taip ir vadinosi Neurofilosofija: Vieningo proto ir smegenų mokslo link. Ji yra filosofijos profesorė emeritė Kalifornijos universitete, San Diege (UCSD), kur dėsto nuo […]